Apžvalga

APIE PROGRAMĄ TRUMPAI

Europos Komisija Programą patvirtino 2007 m. gruodžio 20 d.

Programos atidarymo konferencija įvyko Druskininkuose, Lietuvoje, 2008 m. balandžio 9 d.

Programos uždarymo konferencija įvyko Augustave, Lenkijoje, 2014 m. lapkričio 27 d.

Programos įgyvendinimo metu buvo paskelbti:

• 6 atviri kvietimai teikti paraiškas;
• 1 kvietimas teikti strateginių projektų idėjas;
• 2 Smulkiųjų projekto fondo (SPF) etapai. 

Iš viso gauta 440 paraiškų:

• 191 atvirų kvietimų paraiška;
• 241 smulkiųjų projektų paraiška;
• 6 paraiškos SPF administravimui;
• 2 strateginių projektų paraiškos.

Iš viso įgyvendinta 200 projektų:

• 62 atvirų kvietimų projektai;
• 2 strateginiai projektai;
• 6 skėtiniai projektai dėl SPF administravimo;
• 130 smulkiųjų projektų. 

Iš 62 finansuotų atvirų kvietimų projektų – 42 infrastruktūriniai.

Iš viso Programoje dalyvavo 422 partneriai iš 231 institucijų:

216 partneriai iš Lietuvos iš 109 institucijų.

206 partneriai iš Lenkijos iš 122 institucijų. 

Didžiausia ERDF paramos suma skirta atvirų kvietimų projektui 3,66 mln. eurų.

Mažiausia ERDF paramos suma skirta atvirų kvietimų projektui 102,5 tūkst. eurų.

Vidutinė ERDF paramos suma skirta atvirų kvietimų projektui 1,1 mln. eurų.

Didžiausia ERDF paramos suma skirta smulkiajam projektui 99,8 tūkst. eurų.

Mažiausia ERDF paramos suma skirta smulkiajam projektui 7 tūkst. eurų.

Projektų metu:

• suorganizuoti 818 renginiai, kuriuose dalyvavo 97 tūkst. dalyvių; 
• rekonstruoti 154 viešosios paskirties objektai, iš jų 40 kultūros, istoriniai, turizmo infrastruktūros objektai;
• nutiesta naujų ar renovuota 44,9 km pasienio teritorijoje esančių kelių. 

Informacija apie Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimo abipus sienos programos pasibaigusius projektus ir apie jų pasiektus rezultatus (2014-06-30 duomenimis). Parsisiųsti pdf

BENDRASIS IR SPECIALIEJI TIKSLAI

Pirmiau pateikto bendrojo strateginio tikslo bus siekiama abiejose sienos pusėse gyvenančius žmones vienijant per įvairią ekonominę, socialinę ir ekologinę veiklą, kad būtų įgyvendinti šie du specialieji Programos tikslai:

1. Sukurti pasaulio ekonomikoje galintį konkuruoti regioną. Ekonomikos augimas yra neabejotina spartesnės ekonominės ir socialinės pasienio regiono sanglaudos, kurios siekiama šioje Programoje, prielaida. Taigi, šis tikslas pabrėžia būtinybę didinti pasienio regiono konkurencingumą ir rinkų prieinamumą abiejose sienos pusėse.
2. Siekti regiono, kuris yra perspektyvus ir patrauklus dėl gyvenimo kokybės, socialinės lygybės, aplinkos ir ryšių kanalų, tvaraus vystymosi. Ilgalaikis tvarus ekonomikos augimas neįmanomas be socialinės ir teritorinės pasienio regiono sanglaudos, o ji pasiekiama tik nuosekliai integruojant vietos, socialinio ir aplinkos vystymo aspektus. Taigi, šis tikslas pabrėžia būtinybę pašalinti fizines kliūtis bendradarbiavimui per sieną, sustiprinti pasienio regiono socialinę sanglaudą, kultūrinį savitumą ir aplinkos kokybę.

PRIORITETAI

Programa finansuoja projektus, padedančius įgyvendinti šias 2 prioritetines sritis bei konkretesnius subprioritetus:

1 prioritetas. Pasienio regiono konkurencingumo ir našumo augimas

- Mažos ekonominės infrastruktūros modernizavimas

- Verslo aplinkos skatinimas

- Tvaraus pasienio regiono abipusio turizmo skatinimas ir kultūros bei istorijos paveldo išsaugojimas

2 prioritetas. Pasienio regiono sanglauda ir geresnė bendra pasienio teritorijos kokybė

- Naujų socialinio ir kultūrinio bendradarbiavimo tinklų kūrimas bei esamų tinklų stiprinimas

- Gyvenamosios aplinkos gerinimas

Kiekvienas projektas turi būti suplanuotas tik vieno subprioriteto tikslams įgyvendinti.

PROGRAMOS TERITORIJA

Programa aprėpia Lietuvos-Lenkijos pasienio regionus bei su pasienio regionais besiribojančias teritorijas.

Iš Lietuvos Programoje dalyvaus 2 apskritys kaip pagrindinės teritorijos ir 3 – kaip besiribojančios teritorijos:

- Marijampolės apskritis (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono ir Šakių rajono savivaldybės);

- Alytaus apskritis (Alytaus rajono, Lazdijų rajono, Varėnos rajono, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybės);

- Tauragės apskritis, kaip besiribojanti teritorija (Tauragės rajono, Šilalės rajono, Jurbarko rajono ir Pagėgių savivaldybės);

- Kauno apskritis, kaip besiribojanti teritorija (Kauno miesto, Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Prienų rajono, Jonavos rajono, Kėdainių rajono, Raseinių rajono ir Birštono savivaldybės);

- Vilniaus apskritis, kaip besiribojanti teritorija (Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Vilniaus rajono ir Elektrėnų savivaldybės). 

Dalyvavimo Programoje reikalavimus atitinka šie administraciniai Lenkijos regionai:

- Balstogės ir Suvalkų subregionas (powiat augustowski, białostocki, bielski, hajnowski, moniecki, sejneński, siemiatycki, sokólski, suwalski ir Balstogės (Białystok) bei Suvalkų (Suwałki) miestai);

- Elko subregionas (powiat ełcki, giżycki, gołdapski, olecki, piski ir węgorzewski);

- Lomžos subregionas, kaip besiribojanti teritorija (powiat grajewski, kolneński, łomżyński, wysokomazowiecki, zambrowski ir Lomžos (Łomża) miestas);

- Olštyno subregionas, kaip besiribojanti teritorija (powiat bartoszycki, kętrzyński, lidzbarski, mrągowski, nidzicki, olsztyński, szczycieński ir Olštyno (Olsztyn) miestas).

TINKAMI PARTNERIAI

Programos finansuojamus projektus turi įgyvendinti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip 8 projekto partneriai iš abiejų dalyvaujančių šalių programos teritorijos. Partnerio kilmės vieta nustatoma pagal oficialų partnerio registracijos adresą šalies arba regiono registre.

Šie juridiniai vienetai gali būti tinkami finansuojamų projektų partneriai:

1. nacionalinės (valstybinės), regioninės ir vietos valdžios institucijos;
2. „organizacijos kurioms taikoma viešoji teisė“ kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d Direktyvos 2004/18/EC 1 straipsnio 9 dalyje dėl viešųjų darbų sutarčių, viešųjų tiekimų sutarčių ir viešųjų paslaugų sutarčių suteikimo procedūrų koordinavimo (OJ L 134, 30.04.2004, p. 114). Tai reiškia bet kurią organizaciją
   1. įsteigtą, vadovaujantis viešąja ar privačia teise, siekiant patenkinti specialius visuomenės poreikius, nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio;
   2. turinčią juridinio asmens statusą, ir
   3. finansuojamą didžiąja dalimi valstybės, regioninės ar vietos valdžios institucijų arba kitų organizacijų, kurioms yra taikoma viešoji teisė; arba kuri yra kontroliuojama šių organizacijų; arba turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės, regioninių ar vietos institucijų arba kitų organizacijų, kurioms yra taikoma viešoji teisė.
   Tuomet, kai juridiniai asmenys, prašantys paramos kategorijoje (b) kaip pagrindiniai paramos gavėjai turi tenkinti i), ii) ir iii) kriterijus, juridiniai asmenys, besikreipiantys paramos kaip kiti naudos gavėjai, gali gauti paramą, jei jie atitinka tik kriterijus i) ir ii).
3. c) asociacijos sudarytos vienos ar kelių regioninių ar vietos institucijų;
4. d) asociacijos sudarytos vienos ar kelių organizacijų, kurioms yra taikoma viešoji teisė, kaip nurodyta punkte b).

Infrastruktūros projektų atveju pagrindiniai partneriai iš Lietuvos gali būti tik a) arba b) kategorijai priklausančios institucijos.

PROGRAMOS VALDYMAS

Šiai programai vadovaujama remiantis nuostatomis, kurios pagal Bendrąjį reglamentą taikomos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos valdymui. Programos valdymo struktūra sudaryta iš:

• Jungtinio stebėsenos ir valdymo komiteto (JSVK)

   – atstovauja programai vadovaujančių institucijų ir Programos teritorijos regioninių valdžios institucijų suinteresuotosioms šalims. JSVK yra pagrindinė Programos sprendžiamoji institucija, priimanti sprendimus dėl pagrindinių programos įgyvendinimo, projektų finansavimo ir programos įgyvendinimo stebėsenos nuostatų;

• Vadovaujančiosios institucijos (VI)
• Tvirtinančios institucijos

  – Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. Ši institucija atsako už programos lėšų panaudojimo tvirtinimą laikantis EB reglamentų nuostatų (Nacionalinio fondo departamentas), gauna Komisijos išmokas ir atlieka mokėjimus pagrindiniam paramos gavėjui (Valstybės iždo departamentas). 

• Audito institucijos

   – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus audito skyrius. Audito institucija atsako už programos sistemos auditą ir atrinktų įgyvendintų projektų auditus bei deklaracijos dėl užbaigimo pateikimą EK.

• Nacionalinės institucijos (NI)
• Jungtinio techninio sekretoriato (JTS)
• Regioninių kontaktinių centrų (RKC)