DUK

Pakeitimai buvo atlikti: 2018.01.31

Skiltis pastoviai bus papildoma naujais klausimais ir atsakymais. Sekite informaciją. 

 

BENDRI KLAUSIMAI

Kaip suprantama sąvoka „kultūros paveldas“? Prašome pateikti keletą pavyzdžių. Ar apibrėžimas apima šiuolaikinius kultūros produktus?

Pagal Europos Komisijos apibrėžimą kultūros paveldas apima gamtos, pastatytas ir archeologines vietas, muziejus, paminklus, meno kūrinius, istorinius miestus, literatūros, muzikos ir audiovizualinius darbus, ir Europos piliečių žinias, praktiką ir tradicijas. 

(šaltinis: https://ec.europa.eu/culture/policy/culture-policies/cultural-heritage_en)

Ar kiekvienam pareiškėjui bus leista prisijungti prie duomenų apsikeitimo platformos?

Duomenų apsikeitimo platforma naudotis galės tik patvirtintų projektų paramos gavėjai. Tai reiškia, kad prisijungimai bus suteikti tik toms institucijoms, kurių projektai bus patvirtinti ir įgyvendinami. Platforma bus naudojama apsikeisti dokumentais tarp Programos institucijų ir paramos gavėjų.

Ar terminas “sveikatos apsaugos programa” yra apibrėžtas Programos taisyklėse?

Programos taisyklėse yra taikomas lankstus požiūris į terminą “sveikatos apsaugos programa”, tikslus apibrėžimas nėra nustatytas. Šį terminą, reiškiantį visumą veiklų, skatinančių visuomenės sveikatos gerinimą, paramos gavėjai gali traktuoti plačiąja prasme. Tuo pat metu turėkite omenyje, kad tais atvejais, kurie neapibrėžti Programos taisyklėse, galioja atitinkamos nacionalinės taisyklės. Vertinimo metu kilus abejonėms, Jungtinis sekretoriatas turi teisę konsultuotis su išoriniais ekspertais. 

Ar bus dalis lėšų skiriama tiktai infrastruktūriniams projektams?

Ne, nėra numatyta paramos lėšų skirti vien tiktai infrastruktūriniams projektams, t.y. infrastruktūriniai projektai vienodomis sąlygomis konkuruoja su įprastais atviro kvietimo projektais.

Ar paraiškos teikimo metu techninė dokumetacija (pvz. statybos leidimas ir kt.) turi būti parengta?

Taip, projektas turi būti parengtas įgyvendinti, todėl techninė dokumentacija kartu su visais reikalingais leidimais turi būti parengta ir galiojanti. 

Ar paramos gavėjai turi sekti apgyvendintų turistų skaičių (1 prioritetinės krypties “Aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas” rezultatų rodiklis)?

Programos lygiu rezultatai yra išreikšti ir matuojami kaip rezultatų rodikliai. Rezultatas projekto lygiu, kitaip tariant, projektas savo pasiekimais  prisideda prie bendrojo Programos rezultato. Iš paramos gavėjų tikimasi, kad Paraiškos formoje bus aprašoma, kaip sėkmingai įgyvendintas projektas prisidės prie pasirinkto prioriteto rezultatų pasiekimo (Programos lygiu).

Santrauka: paramos gavėjai turi prisidėti siekiant padidinti apgyvendintų turistų skaičių, tačiau šio indikatoriaus pasiekimas bus vertinamas Programos lygiu.

(Daugiau informacijos Programos vadovo 3.3 dalyje).

 

Kada paramos gavėjai, teikiantys paraiškas pirmojo kvietimo metu, gali planuoti savo veiklų pradžią?

Geriausia būtų planuoti projekto veiklų pradžią nuo 2016 m. pabaigos arba 2017 m. pradžios.  

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Programos vadovo 3.2.1 skirsnyje „Projekto pradžios data” (angl. Start date of the project) esančią nuostatą: pradėti vykdyti projekto veiklas ir patirti išlaidas anksčiausiai galima tik po to, kai projektą patvirtina Jungtinis stebėsenos komitetas.  Anksčiausia projekto pradžios data gali būti po Jungtinis stebėsenos komiteto sprendimo priėmimo einančio mėnesio  pirmoji  diena (t.y., jeigu Jungtinis stebėsenos komitetas patvirtino projektą liepos 15 d., anksčiausia projekto pradžios data gali būti rugpjūčio 1 d.)

Kiek trunka paraiškos vertinimas?

Paraiškos vertinimo ir atrankos procesas, atsižvelgiant į tai, kiek ir kokios kokybės paraiškų bus gauta, gali trukti maždaug 4-5 mėnesius nuo paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Daugiau informacijos galima rasti Programos vadove „3.7. Vertinimo ir atrankos procedūra“.

Ar įmanoma paruošti techninę dokumentaciją ir vykdyti darbus to paties projekto įgyvendinimo metu?

Techninio projekto kopija turi būti pateikta, teikiant paraišką finansavimui gauti. Techninio projekto parengimas ir objekto statyba tame pačiame projekte negali būti vykdomi kartu. 

Ar nuorodos į nacionalines, regionines ir vietos plėtros strategijas bei ES strategiją Baltijos jūros regionui (ESSBJR) užpildytos projektų paraiškose bus vertinamos pagal visus prioritetus?

Taip, nuorodų į nacionalines, regionines ir vietos plėtros strategijas bei ES strategiją Baltijos jūros regionui (ESSBJR) vertinimas kartu su trumpu aprašymu, kaip tai susiję su teikiamu projektu, yra vienas iš paraiškos vertinimo kriterijų. Daugiau informacijos rasite Programos vadovo 17 lentelės „Kokybės vertinimo kriterijai” (angl. Quality assessment criteria) 1.5 punkte „Projekto poveikis ir indėlis į ES/nacionalines/regionines strategijas (angl. Project impact and contribution to EU / national / regional strategies).

Nuo ko priklauso, ar dar bus skelbiami kiti kvietimai teikti paraiškas?

Kitas kvietimas teikti paraiškas priklauso nuo daugelio aplinkybių, tačiau didžioji dalis jų susijusi su paskelbto kvietimo teikti paraiškas įgyvendinimu, atsižvelgiant į kontraktuotas ir dar likusias paramos sumas pagal prioritetus ir į rodiklius, kuriuos planuojama pasiekti projektuose, su kuriais jau sudarytos paramos sutartys. Sprendimą skelbti kitą kvietimą teikti paraiškas priima Jungtinis stebėsenos komitetas ir apie tai paskelbiama programos interneto svetainėje: www.lietuva-polska.eu. Atkreipkite dėmesį, jog naujasis kvietimas gali skirtis nuo prieš tai buvusiojo, t.y. kvietimas gali būti paskelbtas tik kai kuriems prioritetams, arba gali būti nustatyti apribojimai didžiausiai paramos sumai irkt. Todėl sprendimo teikti projekto paraišką atidėlioti nevertėtų.

Ar teikiant paraišką objekto rekonstravimo I etapui paramai gauti iš ES struktūrinių fondų, galima kreiptis dėl paramos II etapui pagal Interreg LT-PL programą?

Taip, tai yra įmanoma, jei visos Programos vadove išvardintos sąlygos yra įgyvendintos:

Programos vadovo 3.6.3 skirsnis numato, kad:

„ Tuo atveju, kai projekte numatoma vykdyti darbus, turi būti pateikti tokie priedai:

 

Techninio projekto kopija:

Tuo atveju, kai objektas iš projekto biudžeto bus finansuojamas dalinai, t.y. tik dalis didesnio techninio projekto bus finansuojama projekto lėšomis:

- Galimybė įgyvendinti projektą dalimis turi būti numatyta i) techniniame projekte, taip pat ii) statybų leidime ar kitame lygiaverčiame dokumente. Taip pat, turi būti pateikta iii) išlaidų sąmata sumai, įtrauktai į projekto biudžetą bei iv) paramos gavėjo deklaracija dėl procedūrų, kurios bus atliekamos tam, kad objektas, užbaigtas projekto metu, būtų pripažintas tinkamu naudoti“.

Teikdamas paraišką paramai gauti pagrindinis paramos gavėjas patvirtina (Paraiškos formos priedas VIII - Pagrindinio paramos gavėjo deklaracija), kad „9. Projektas, nei pilna sudėtimi, nei dalinai nėra gavęs ir negaus jokio papildomo ES finansavimo visu projekto įgyvendinimo laikotarpiu“.

Be to, kontraktuoto projekto paramos gavėjo pirmojo lygio kontrolierius, teikdamas paramos gavėjo išlaidų teisėtumo deklaraciją (Programos vadovo 8 priedas) turės patvirtinti, kad: „9. Išlaidos, įtrauktos į šią įgyvendinimo ataskaitą nebuvo dvigubai finansuotos jokių kitų finansinių instrumentų lėšomis (t.y. ES, tarptautinių, nacionalinių ar regioninių)“.

Santrauka: tuo atveju, kai pareiškėjas prašo Interreg V-A Lietuvos ir Lenkijos programos paramos antrajam konkretaus investicinio projekto etapui įgyvendinti, kaip priedą prie paraiškose formos jis privalo pateikti tinkamai paruoštą techninį projektą, apimantį tik tą dalį, kuriam prašoma parama (pavadinkime „antrojo etapo techninė dokumentacija“). Ši investicinio projekto dalis negali gauti dalinės ar pilnos paramos iš jokių kitų ES finansavimo šaltinių.

Jeigu projektą bendrai įgyvendina vietos/regioninės valdžios institucijos, ar vienas jų gali įrengti sporto aikštyną, o kitas – ruošti techninę dokumentaciją sporto aikštynui įrengti?

Paramos gavėjai turėtų nepamiršti, jog bendradarbiavimo per sieną projektai turi būti rengiami tokioms problemoms spręsti, kurios negali būti išspręstos vienos šalies pajėgomis ir reikalauja paramos gavėjų  iš abiejų šalių bendrų veiksmų (Programos vadovo 1.4.1 skirsnis). Tai reiškia, kad potencialūs paramos gavėjai turi atsakyti į klausimą: kokiu būdu projekto paramos gavėjai iš kaimyninės šalies gaus naudą iš parengtos techninės dokumentacijos?Kokius abipus sienos esančius poreikius/problemas išspręs tokios dokumentacijos parengimas ir kokį poveikį tai turės pasienio regionui? Paramo gavėjai turi žinoti, kad labiausiai prie Programos tikslų įgyvendinimo prisidedančius projektus atrinks Jungtinis stebėsenos komitetas.

Taigi nors ir nėra formalių kliūčių vykdyti šias veiklas kartu viename projekte, bendras tokio projekto vertinimas priklauso nuo galutinio parengimo ir pagrindimo.

Ar galima įgyvendinti projektą, kurio metu būtų sukurtas gamtinis takas (nature trail/ścieżka przyrodnicza) abipus sienos ir papildomai būtų rengiama techninė dokumentacija kitam objektui atstatyti?

Tiek gamtinio tako tiesimo, tiek techninės dokumentacijos parengimo finansavimas yra galimas pagal Programos tinkamumo taisykles. Tačiau pažymėtina, jog techninės dokumentacijos parengimas nėra skaičiuojamas kaip Programos rodiklis, todėl tai turėtų būti tinkamai pagrįsta ir susieta su projekto veiklomis. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad projektas turi turėti poveikį abipus sienos ir demonstruoti pridėtinę vertę, kuriamą bendradarbiavimo per sieną veiklų. Taigi nors ir nėra formalių kliūčių vykdyti šias veiklas kartu viename projekte, bendras tokio projekto vertinimas priklauso nuo galutinio parengimo ir pagrindimo.

Planuodami savo veiklas, būtent gamtinio tako tiesimą, kaip minima jūsų klausime, apsvarstykite tą faktą, kad dviejų fazių projektai Programoje nėra galimi, t.y., negalima tame pačiame projekte rengti techninę dokumentaciją ir statyti objektą pagal ją. Sąlygos, kurias projektas turi atitikti, siekiant gauti finansinės paramos šiuo konkrečiu atveju (gamtinio tako tiesimas) gali skirtis, atsižvelgiant į sąvokos „gamtinis takas“ bendrą supratimą (žemėlapio parengimas, tako tiesimas, įskaitant statybos darbus ir kt.)

 

Ar pagal 2 prioritetą „Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas“ galima statyti infrastruktūrinius objektus, ar leidžiami tik rekonstrukcijos darbai?

Investicinį komponentą turinčius projektus galima įgyvendinti pagal visus prioritetus, jeigu investicija atitinka Programos tikslus ir prisideda siekiant rodiklių. Programoje numatyti dviejų tipų projektai, kurie skiriasi investicinio komponento dydžiu įgyvendinamame projekte: įprasti projektai ir investiciniai projektai).

(Daugiau informacijos žr. Programos vadovo 1.4 skirsnyje ir Programos vadovo 2 priede – „Išlaidų tinkamumo atmintinė“, 6 punktas „Infrastruktūra ir darbai“ (angl. Infrastructure and works)

 

3-ajame prioritete yra produkto rodiklis „Naujų ar pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų ir prevencinių programų skaičius“. Ar tai reikėtų suprasti kaip atskirą sveikatos priežiūros procedūrą (naują arba pagerintą)...

 

... pvz., atliekamą naudojantis įsigyta medicinos įranga, ar kaip atskirą sveikatos priežiūros paslaugos rūšį/tipą (naują arba pagerintą)?  

Produkto rodiklis „Naujų ar pagerintų sveikatos priežiūros paslaugų ir prevencinių programų skaičius“ turėtų būti suprantamas kaip atskira sveikatos priežiūros paslaugos rūšis/tipas (naujas arba pagerintas). Šiuo atveju rodiklio vertė bus paslaugos specifinė rūšis/tipas, bet ne atliktų procedūrų skaičius. Tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos (naujos arba pagerintos) teikimas gali būti užtikrinamas, projekto metu įsigyjant medicinos įrangos.

Išsami informacija apie produktų ir rezultatų rodiklius yra pateikta Programos vadovo 3.3 skirsnyje. 

 

Ar įmanoma, kad projektas, kuris atviro kvietimo teikti paraiškas metu buvo pateiktas kaip įprastas projektas, tačiau biudžete numatęs didelę dalį investicijų (apie 60% bendro projekto biudžeto), po Jungtinio stebėsenos komiteto ...

 

... nustatytų sąlygų įgyvendinimo (pvz.: pašalinus dalį biudžete numatytų išlaidų, kurios skirtos ne investicinių veiklų įgyvendinimui), tampa investiciniu (pvz.: po sąlygų įgyvendinimo projekto investicinis komponentas viršija 60%)? 

Kiekvieną tokį atvejį detaliai išnagrinės Jungtinis stebėsenos komitetas (JSK). Nepaisant to, turi būti atsižvelgta, kad pirmojo atviro kvietimo metu nustatytos sąlygos įprastiems ir investiciniams projektams (įskaitant sąlygas susijusias su investiciniu komponentu) privalomos visiems projektams: ir pateiktiems vertinimui, ir patvirtintiems su sąlygomis po vertinimo. Potencialūs paramos gavėjai turi suprasti, kad jeigu projektas, toks koks jis buvo pateiktas vertinimui, nepajėgus įgyvendinti JSK iškeltų sąlygų, galiausiai nebus patvirtintas išvis.

Ar paramos gavėjai iš Lenkijos, įgyvendindami pirmojo atviro kvietimo teikti paraiškas projektus, gali gauti nuosavam įnašui reikalingą bendrafinansavimą iš valstybės biudžeto?

 Nacionalinę procedūrą (su priedais) dėl projektų bendrafinansavimo iš valstybės biudžeto paramos gavėjams iš Lenkijos galite rasti:

https://www.mr.gov.pl/strony/zadania/polityka-rozwoju-kraju/rezerwa-celowa/.

Procedūra nenumato galimybės gauti projekto nuosavam įnašui reikalingo bendrafinansavimo iš valstybės biudžeto paramos gavėjams iš Lenkijos, kurie įgyvendina Interreg V-A Lietuvos-Lenkijos programos pirmojo atviro kvietimo projektus.

Atkreipiame dėmesį, kad tokia galimybė (gauti projekto nuosavam įnašui reikalingo bendrafinansavimo iš valstybės biudžeto) yra numatyta smulkiųjų projektų įgyvendinimui pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo programas 2014 – 2020 ir gali padengti iki 5% išlaidų, patirtų konkrečiais finansiniais metais.

 

Ar muziejaus pastato statyba, traktuojama kaip turistinio produkto pratęsimas (geležinkelio, kuris yra paveldo objektas) atitinka produkto rodiklį „Plėtojamų ir pritaikytų paveldo objektų skaičius“ ir ...

 

... ar gali būti vykdoma pagal 1 prioritetą „Aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas“? 

Pagrindinis intervencijos tikslas, finansuojamas pagal 1 prioritetą „Aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas“, yra gamtos ir kultūros paveldo Programos teritorijoje išsaugojimas, apsauga ir tvarus naudojimas. Taigi pirmiausia turi būti tinkamai išsaugotas, apsaugotas ir plėtojamas regiono gamtos ir kultūros paveldas. Antra, siekiant reklamuoti paveldą kaip labai vertingą regiono pranašumą, jis turi būti pritaikytas tvariam turizmui. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, vietoj paveldo objektų buvo nuspręsta rodikliais laikyti lankytinas paveldo vietas (traukos vietas). Lankytinų vietų įtraukimas į rodiklius apima kompleksines investicijas į specifinę vietą. Taigi muziejaus statybos kaip rodiklio „Plėtojamų ir pritaikytų paveldo objektų skaičius“ pasiekimas turi būti pagrįstas, atsižvelgiant į aukščiau minimas aplinkybes.

(Daugiau informacijos Programos dokumento 2.A.1 dalyje).

 

PARAMOS GAVĖJAI IR PARTNERYSTĖ

Ar vietinių valdžios institucijų įsteigtos asociacijos gali būti pagrindiniais paramos gavėjais? Asociacijos sudėtyje yra privačių kompanijų.

Institucijos, tinkamos būti pagrindiniais paramos gavėjais projektuose:

Kai projektas nėra investicinis:

- nacionalinės (valstybinės), regioninės ir vietos valdžios institucijos ir jų organizaciniai vienetai, turintys juridinio asmens statusą ir esantys Programos teritorijoje.

- Programos teritorijoje esančios institucijos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė.

 

Investicinio projekto atveju (prašome atkreipti dėmesį į Programos vadovo 1.4.1 punktą):

- Tik nacionalinės (valstybinės), regioninės ir vietos valdžios institucijos ir jų organizaciniai vienetai, turintys juridinio asmens statusą ir esantys Programos teritorijoje.

Asociacija negali būti pagrindiniu paramos gavėju investiciniame projekte. Projekte, neturinčiame investicinio komponento, pagrindinis paramos gavėjas turi atitikti viešosios teisės nustatytus reikalavimus institucijoms:

a) jie įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio;

b) jie turi teisinį subjektiškumą (turi juridinio asmens statusą) ir 

c) jie didžiąja dalimi finansuojami valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijų ar kitų viešosios teisės reglamentuojamų subjektų lėšomis arba jų valdymas yra prižiūrimas tų institucijų ar subjektų, arba jie turi administracinį, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusę narių skiria valstybės, regionų ar vietos valdžios institucijos arba kiti viešosios teisės reglamentuojami subjektai. (Daugiau informacijos  3.1.2 ir 3.1.3 Programos vadovo punktuose)

Taigi vietos valdžios institucijų įsteigtos asociacijos projekte be infrastruktūros darbų gali dalyvauti kaip pagrindinis paramos gavėjas, jeigu atitinka aukščiau išvardintus kriterijus.

 

 

 

Ar asociacija, neturinti finansinių išteklių, gali tapti projekto paramos gavėju?

Taip, yra tokia galimybė būti projekto paramos gavėju be ar su minimaliu finansiniu įnašu. Tačiau tokios paraiškos gali būti žemiau įvertintos bendro įgyvendinimo, bendro personalo ar bendro finansavimo aspektais (priklausomai nuo projekto struktūros), jei šie elementai nebus tinkamai suplanuoti ir aprašyti. Tokios asociacijos negalės būti projekto pagrindiniais paramos gavėjais. Taip pat patartina, kad tokia įstaiga nebūtų vienintelė institucija iš atitinkamos šalies (t.y. įtraukti į projektą kitas institucijas iš atitinkamos šalies su svaresniu įnašu).

Ar yra kitokių apribojimų institucijoms, išskyrus apribojimą susijusį su pagrindinio paramos gavėjo vaidmeniu projekte (1 institucija viename patvirtintame projekte), susijusių su dalyvavimu projektuose?

Viena institucija keliuose projektuose gali dalyvauti kaip projekto partneris. Vis dėlto, potencialūs paramos gavėjai turi įsitikinti, kad visi paramos gavėjai turėtų administracinių gebėjimų būtinų dalyvavimui projekte bei tinkamai kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. Potencialus paramos gavėjas taip pat turi atitikti Programos vadove nustatytus reikalavimus. Taip pat Programos vadove rasite sąrašą aplinkybių, pagal kurias institucijos negali būti tinkamais paramos gavėjais.

(Daugiau informacijos Programos vadovo 3.1.2 skirsnyje)

Ar galima tokia situacija, pvz., projektą iš vienos sienos pusės vykdys ligoninė, o iš kitos – asociacija?

Taip, galima. Tačiau vertėtų atsimini, jog įprastinė asociacija negali projekte būti pagrindinis paramos gavėjas. Išimtis taikoma tik asociacijoms, kurios yra įkurtos keleto regioninės ar vietos valdžios institucijų – tokia asociacija gali būti projekto pagrindiniu paramos gavėju projektuose, kuriuose nenumatyti infrastruktūros darbai, ir kuri atitinka kriterijus, nustatytus institucijoms, kurioms taikoma viešoji teisė (daugiau apie tai Programos vadovo 3.1.2 skirsnyje “Tinkami pareiškėjai” (angl. 3.1.2 “Eligible beneficiaries”).

Ar tame pačiame projekte gali vienas paramos gavėjas vykdyti investicijas į infrastruktūrą, o antrasis paramos gavėjas – tik „minkštas“ veiklas?

Partnerystė turi būti subalansuota, t.y. visi paramos gavėjai turi vienodai prisidėti ir gauti panašią naudą, negali dominuoti vienas ar vienos šalies paramos gavėjai. Visi paramos gavėjai turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo prasmingai. Vienas iš privalomų bendradarbiavimo būdų yra bendras įgyvendinimas, tai reiškia, kad kiekviena projekto veikla yra įgyvendinama artimai bendradarbiaujant paramos gavėjams ar įtraukiant kelis arba visus paramos gavėjus į kiekvieną projekto veiklą, kuri naudinga visiems. Užduočių ir atsakomybės pasidalijimas tarp visų paramos gavėjų turi būti subalansuotas. Panašių veiklų įgyvendinimas kiekvienoje sienos pusėje negarantuoja pakankamo poveikio abipus sienos.

Jei aukščiau aprašytos taisyklės bus išlaikytos, klausime aprašytas partnerystės tipas galėtų būti laikomas efektyviu ir tinkamu.

(Daugiau informacijos rasite Programos vadovo 1.4.1. ir 3.1. dalyse)

Pagal 3 prioritetą ”Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir bet kokia diskriminacija“ pirmenybė teikiama projektų paraiškoms, kuriose į veiklas įtrauktos NVO...

...Be to, vienas šio prioriteto produkto rodiklių yra „Bendradarbiavimo per sieną veikloje, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, dalyvaujančių NVO skaičius“. Atsižvelgiant į tai, ar NVO gali dalyvauti projekte, padėdamas pagrindiniam paramos gavėjui įgyvendinti veiklas, tačiau neprisidėdamas prie projekto finansiškai (jokių finansinių srautų tarp šių dviejų organizacijų). Ar tokia NVO bus laikoma paramos gavėju projekto vertinimo metu ir ar bus skaičiuojama kaip rodiklis?

NVO projekte gali dalyvauti keliais būdais:

  1. Kaip nepagrindinis paramos gavėjas projekte (pagal Programos vadovo 3.1.3 dalyje nuostatas dėl pagrindinio paramos gavėjo projekte). Tokiu atveju NVO turi dalyvauti projekto veiklose ir atitikti bendro projekto parengimo, bendro įgyvendinimo, bendro personalo ir bendro finansavimo(pasirinktinai) kriterijus. Tai reiškia, kad reikalingas NVO finansinis įnašas, siekiant pagrįsti bendro personalo ir bendro finansavimo kriterijus, tačiau tai nėra būtina. Svarbiausia paraiškoje pagrįsti NVO svarbą projekte ir nurodyti, kaip NVO prisideda prie projekto tikslų pasiekimo.
  2. Kaip projekto veiklų dalyvis (pvz., mokymai NVO darbuotojams). Tokiu atveju NVO nėra įtraukta į projektą kaip paramos gavėjas ir negali gauti finansinės naudos. Toks NVO įtraukimas į projektą turi būti aiškiai aprašytas paraiškoje. 
  3. Kaip paslaugų paramos gavėjams teikėjas. Tokiu atveju, kai tarp NVO ir paramos gavėjo numatyti finansiniai srautai, NVO negali būti įtrauktas į projektą kaip paramos gavėjas. Finansiniai srautai tarp paramos gavėjų pagal Programos reikalavimus yra draudžiami. Vis dėlto galima su NVO sudaryti sutartis dėl paslaugų, numatant išlaidas biudžeto kategorijoje „Išlaidos išorinei ekspertizei ir paslaugoms“.  Prašome įsidėmėti, kad NVO bus traktuojamas kaip paslaugos teikėjas kiekvienu atveju, kai vyks finansiniai srautai tarp paramos gavėjo ir NVO (pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Savanoriško darbo ir viešos naudos įstatymą (Lenkijoje).
  4. Kaip partneris be finansinio įnašo tarp paramos gavėjo ir NVO (pvz., vykdant konsultacijas, kaip numatyta Savanoriško darbo ir viešos naudos įstatyme(Lenkijoje). Tokiu atveju NVO nėra paramos gavėjas ir neturi jokių finansinių įsipareigojimų, tačiau jo dalyvavimas projekte yra labai svarbus ir turi būti tinkamai aprašytas paraiškoje.

Aukščiau minimuose  1 ir 2 punktuose NVO dalyvavimas projekte gali būti traktuojamas ir vertinamas kaip rodiklio „Bendradarbiavimo per sieną veikloje, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, dalyvaujančių NVO skaičius“ pasiekimas. Pirmuoju atveju rodiklio pasiekimas bus fiksuojamas jungtinėse įgyvendinimo ataskaitose, antruoju atveju – renginių dalyvių sąrašai ar kiti tinkami dokumentai.

3 ir 4 punktuose NVO dalyvavimas projekte negali būti traktuojamas kaip rodiklio „Bendradarbiavimo per sieną veikloje, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, dalyvaujančių NVO skaičius“ pasiekimas.

Atkreipiame dėmesį, kad bet kuriuo atveju NVO dalyvavimas turi būti būtinas projekto tikslams pasiekti ir reikšmingas projekto veiklų įgyvendinimui. Nepakankamai pagrįstas NVO dalyvavimas projekte nėra skatinamas.

Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas specifinės kategorijos NVO, t.y. toms, kurių veikla susijusi su skurdo ir socialinės atskirties mažinimu.

Ar vietos veiklos grupės yra tinkami paramos gavėjai Programoje?

Vietos veiklos grupės tinkamumas priklauso nuo turimo juridinio statuso, t.y. ar jis atitinka Programos tinkamumo taisykles. Norint būti tikriems dėl tokios grupės tinkamumo, rekomenduojame į Jungtinį sekretoriatą atsiųsti patikrinti savo nuostatus, nes bet kuriuo atveju paramos gavėjo tinkamumo patikrinimas yra Jungtinio sekretoriato atliekamo vertinimo proceso dalis.

Ar biudžetinės įstaigos (pvz. mokyklos ir nacionaliniai parkai) atitinka šiuo apibrėžimu nurodytas institucijas: “Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos bei jų organizaciniai padaliniai, turintys juridinio asmens statusą”?

Vadovaujantis biudžetinių įstaigų apibrėžimu, pateiktu Lietuvos teisės aktuose (Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 str.), biudžetinė įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir yra išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų. Todėl Lietuvos biudžetinės įstaigos (pvz., mokyklos ir nacionaliniai parkai) atitinka kategorijoje “Nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos bei jų organizaciniai padaliniai, turintys juridinio asmens statusą” nustatytus reikalavimus. 

Lenkijos atveju savivaldos organizaciniai padaliniai (pl. samorządowe jednostki organizacyjne posiadające osobowość prawną) taip pat atitinka aukščiau minėtoje kategorijoje nustatytus reikalavimus.

 

 

Ar gali institucija, kurios pagrindinė būstinė yra ne Programos teritorijoje, kreiptis dėl finansavimo? Institucija turi filialą Programos teritorijoje, tačiau filialas neturi juridinio asmens statuso

 Žr. Programos vadovo 3.1 skirsnio nuostatas:

„Įprastai ERPF finansavimas skiriamas projektų paramos gavėjams iš Programos teritorijos. Tačiau išskirtiniais atvejais Programos Jungtinis stebėsenos komitetas gali nuspręsti skirti finansavimą paramos gavėjui ne iš Programos teritorijos, bet iš visos Lietuvos ir Lenkijos, jeigu:

a) Jo dalyvavimas projekte prisideda prie Programos įgyvendinimo (pvz., įtraukiant į veiklas paramos gavėją ne iš Programos teritorijos, Programos tikslai gali būti pasiekti visapusiškiau),

b) Jo dalyvavimas yra kaip tik reikalingas, atsižvelgiant į projekto idėją ir naudą, kurią teikia paramos gavėjo ne iš Programos teritorijos dalyvavimas,

c) Jo dalyvavimo pagrindimas yra aprašytas paraiškos formos II.2 dalyje.

Tokie paramos gavėjai turi pateikti atitinkamus dokumentus ir Jungtinis stebėsenos komitetas  jų dalyvavimą vertins ir tvirtins kiekvienu atskiru atveju. Pavyzdžiui, aukščiau pateiktos nuostatos apima organizacijas, kurios pagal savo juridinį adresą yra už Programos teritorijos ribų (bet Lietuvoje arba Lenkijoje) ir kurios turi veikiančius filialus, neturinčius juridinio asmens statuso, tačiau esančius Programos teritorijoje. Tokiu atveju prie Programos įgyvendinimo prisidedančio filialo dalyvavimas projekte turi būti pagrįstas, pateikiant dokumentus ir aprašant būdus, kaip būtent tokio filialo veikla teigiamai veikia Programos teritoriją.

Paramos gavėjai ne iš Programos teritorijos negali būti pagrindiniai paramos gavėjai projektuose (žr. 3.1.3 skirsnį). Prieš įtraukiant į projekto veiklas  paramos gavėją ne iš Programos teritorijos, rekomenduojama pasikonsultuoti su Programos institucijomis per Jungtinį sekretoriatą dėl pirmojo lygio kontrolės paslaugų tokiems paramos gavėjams.

 

Ar bažnyčios juridinis asmuo/parapija yra tinkamas paramos gavėjas projekte?

 Lietuvoje religinės bendrijos ar bendruomenės, įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, gali būti paramos gavėjais (tačiau ne Pagrindiniu praramos gavėju) kaip pelno nesiekiantis subjektas, jei jos turi juridinio asmens statusą ir gali dokumentais pagrįsti, kad jos yra įsteigtos siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, ir kurios nėra pramoninio bei komercinio pobūdžio.

Lenkijos pusėje bažnyčios juridinis asmuo/parapija yra netinkamas paramos gavėjas projekte. 

 

FINANSINIAI KLAUSIMAI

Ką galima įtraukti į parengimo išlaidas (2000 EUR)?

2 000 eurų nustatyta projekto rengimo išlaidų suma, jei yra reikalinga, gali būti numatyta paraiškos formoje, ir ji yra skirta padengti projekto partnerių patirtas išlaidas, susijusias su projekto rengimu: kelionių ir apgyvendinimo išlaidas (jei reikia), dienpinigius ir maitinimo išlaidas susitikimų dalyviams, taip pat vertimo išlaidas (per paramos gavėjų susitikimus) ir renginių organizavimo išlaidas (paramos gavėjų susitikimų).

(Daugiau informacijos rasite Programos vadovo 3.2.2. dalyje ir Programos vadovo 2 priede)

Ar biudžetas privalo būti subalansuotas?

Nėra oficialaus reikalavimo, kad biudžetas būtų subalansuotas. Nesubalansuotas biudžetas neturi būti priežastis projekto paraiškai atmesti, kadangi tai daugiausia priklauso nuo projekte suplanuotų veiklų. Visuomet yra vertinama, ar pats projektas yra subalansuotas, ir ar jis turi poveikį abipus sienos. Vertinimo objektas yra projekto biudžetas, atspindintis paramos gavėjų veiklas ir leidžiantis jiems įgyvendinti veiklas abipus sienos. Susipažinkite su šiais kokybės vertinimo kriterijais: 3.1 Partnerystė turi pakankamai pajėgumų įgyvendinti suplanuotas veiklas ir pasiekti laukiamų produktų ir rezultatų (Ar ši partnerystė tinkamai subalansuota, t.y. ar skirtingi paramos gavėjai vienodai prisideda ir vienodai turi naudos, nedominuojant vienai šaliai ar vienam paramos gavėjui?) (angl. The partnership has sufficient potential to realise the planned activities and to deliver the expected outputs and results (Is the partnership well balanced, meaning that the different beneficiaries contribute and benefit to a similar extent without the dominance of one country or one beneficiary?) ir 5.2. Projektas demonstruoja ekonominį veiksmingumą (ar bendri partnerių biudžetai atspindi realų įsitraukimą į veiklas (yra subalansuoti ir realistiški?)(angl. Project demonstrates value for money (Do total partners’ budgets reflect real involvement (are balanced and realistic)?), kurie yra Programos vadovo 17 lentelėje “Kokybės vertinimas” (angl. Quality assessment).

Nepatartina siekti biudžeto subalansavimo bet kokia kaina. Daug svarbiau, kad būtų galima finansuoti veiklas pagal paramos gavėjų institucijų poreikius ir galimybes taip, jog  projektas būtų tinkamai įgyvendintas.

Ar įnašas natūra gali būti laikomas NVO įnašu į projektą?

Pagal Jungtinio stebėsenos komiteto 2016 m. kovo 1 d. patvirtinto INTERREG V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos vadovo 2 priedo „Išlaidų tinkamumo atmintinė“ 8 dalies „Netinkamos išlaidos“ nuostatas, įnašas natūra nėra tinkamas.

Ar smulkiųjų projektų įgyvendinimui yra numatyti avansiniai mokėjimai?

Smulkiųjų projektų dokumentacija dar nėra parengta. Taip pat atsakingos Programos institucijos dar nėra patvirtinusios smulkiųjų projektų kvietimo teikti paraiškas taisyklių. Prašome sekti naujienas Programos tinklalapyje www.lietuva-polska.eu, kur bus paskelbta visa reikalinga informacija ir dokumentai. 

Ar teikiant paraišką pagal 4 prioritetą, vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimui tinkamos išlaidos būtų techninės dokumentacijos parengimas dviračių trasoms, kaip šių institucijų bendradarbiavimo produktas?

Programos vadovo 2.3 skirsnyje yra pateikta detali informacija apie tai, kokių veiklų bei kokių produktų tikimasi iš projektų, finansuotų pagal 4 prioritetą.

Projekto veiklų tinkamumas bei biudžeto darnumas bus vertinami vadovaujantis vertinimo procedūra, aprašyta Programos vadovo 3.7 skirsnyje, po to, kai paraiškos forma bus pateikta Jungtiniam sekretoriatui.

4 prioritetu siekiama remti pagrindinius gero valdymo principus Programos teritorijoje, tokius kaip reagavimą, efektyvumą ir veiksmingumą, tobulinant tokias svarbias sritis, kaip  struktūros ir procesai, žmogiškieji ištekliai ir paslaugų teikimas.

Planuojant projekto veiklas, paramos gavėjams yra patariama atsakyti į tokius klausimus:

- Ar dėl projekto veiklų padidės viešojo administravimo gebėjimai per sieną?

- Ar pagerės viešojo administravimo kokybė?

- Kokią naudą įgyvendinus projektą turės Programos teritorijos gyventojai, būdami pagrindine tiksline 4 prioriteto grupe, dėl geresnio vietos ir/ar regioninio valdymo ir/ar kokybiškesnių viešųjų paslaugų?

Prašome prisiminti, jog Programos vadove 3.2 skirsnyje yra numatyta, kad tokios veiklos, kaip strategijų, studijų ir tyrimų rengimas nėra tinkamos finansuoti pirmojo atviro kvietimo teikti paraiškas metu. 

Ar valstybės tarnautojams galima numatyti papildomą darbo užmokestį už projekto administravimą ir ar tai yra tinkamos išlaidos?

Programos vadovo 1.1 skirsnyje „Teisinis pagrindimas“ yra numatyta, jog į ES tinkamumo finansuoti taisyklių taikymo sritį nepatenkančiais klausimais Programa gali nustatyti papildomas tinkamumo finansuoti taisykles. Nacionaliniai, regioniniai, vietiniai teisės aktai ar institucijų vidinės taisyklės gali būti taikomos tik tada, kai atitinkami klausimai nėra reglamentuoti ES arba Programos taisyklėse.

Atsižvelgiant į tai, jog Programos tinkamumo finansuoti taisyklės, pateiktos Programos vadovo 2 priede „Išlaidų tinkamumo atmintinė“ nepateikia detalios informacijos apie valstybės tarnautojų įtraukimą į projekto veiklas ir apmokėjimo už jų darbą, potencialūs paramos gavėjai turėtų taikyti nacionalinius teisės aktus. Nuostatos dėl valstybės tarnautojams galimų priemokų už projekto administravimą yra pateiktos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnyje.Taip pat Lietuvos paramos gavėjams patariama susipažinti su Valstybės tarnybos departamento 2016-04-08 paruoštomis rekomendacijomis „Dėl žmogiškųjų išteklių pasitelkimo įstaigoms vykdant ES fondų lėšomis ir ES Dvynių programos lėšomis finansuojamus projektus“. 

 

Į kurią biudžeto kategoriją reikia įtraukti mobilią įrangą (pvz., sceną), jeigu ketinama ją įsigyti vieno bendro pirkimo metu kartu su statybos darbais (darbų vertė sudaro didžiąją pirkimo dalį)?

Visos netiesioginės su infrastruktūra susijusios išlaidos (pvz., techninė piežiūra, autorinė priežiūra, infrastruktūriniams objektams būtinos įrangos pirkimas) turi būti įtrauktos į atitinkamą biudžeto kategoriją (pvz., biudžeto kategorija Nr 4 Išorinės ekspertizės ir paslaugų išlaidos arba biudžeto kategorija Nr 5 Įrangos išlaidos).Esant sudėtinga priskirti tam tikrą sąskaitos dalį  atskiroms biudžeto eilutėms, galima visą sumą priskirti vienai biudžeto eilutei, atsižvelgiant į tai, kas sudaro didžiąją pirkimo dalį, kaip tai buvo suplanuota viešųjų pirkimų metu.  

Ar projekto uždarymo veiklos metu galima atlikti mokėjimus (apmokėti sąskaitas), susijusius su prekėmis/paslaugomis, kurios laikomos kitų (ankstesnių) projekto veiklų rezultatais?

 Paprastai projekto uždarymo veiklos metu gali būti patiriamos projekto valdymo ir administravimo išlaidos (biudžeto kategorijose “Išlaidos darbuotojams" ir „Biuro ir administracinės išlaidos“) bei paramos gavėjų iš Lietuvos patirtos išlaidos už pirmojo lygio kontrolierių paslaugas. 

Tačiau, jeigu sąskaita (ar kitas lygiavertis dokumentas) yra išrašoma prieš projekto uždarymo veiklą ir yra susijusi su anksčiau pristatytomis prekėmis ar suteiktomis paslaugomis (t.y. pirkimas yra užbaigtas), tokį dokumentą galima apmokėti projekto uždarymo veiklos metu.

 

PARAIŠKOS FORMA IR PRIEDAI

Kokie yra paraiškos formos skirtumai lyginant su 2007 – 2013 metų Programa?

1-ajam kvietimui teikti paraiškas galiojanti Paraiškos forma yra panaši į 2007–2013 periodo Programos paraiškos formą. Kai kurios paraiškos dalys buvo supaprastintos ir naudotojų patogumui buvo papildytos, pridedant pasirenkamąjį sąrašą. Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos forma buvo parengta ir pritaikyta pagal šios Programos reikalavimus ir todėl neturėtų būti lyginama su ankstesnėje Programoje galiojusia paraiškos forma. 

Prašome atsiminti, kad kvietimo teikti paraiškas metu turi būti naudojama tuo metu galiojanti paraiškos forma. Projektai, parengti pagal senas paraiškos formas nebus vertinami. 

Kaip reikėtų suprasti 1 prioriteto „Aplinkos išlaikymas ir apsauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas“ rodiklį “Plėtojamų ir pritaikytų paveldo objektų skaičius“?

Rodiklio “Plėtojamų ir pritaikytų paveldo objektų skaičius“ pavadinime minimi paveldo objektai yra suprantami plačiąja prasme kaip lankytina vieta, o netik kaip atskiras objektas. Paveldo objektų plėtojimas ir pritaikymas reiškia kompleksinį investavimą į lankytiną vietą.

Ar projekto paraiškos vertinimo metu skiriama papildomų balų už tai, kad į veiklas įtraukiama NVO?

Projektai, į savo veiklas įtraukiantys NVO, yra skatinami pagal 3 prioritetą “Socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir bet kokia diskriminacija”. Tai reiškia, kad projektas, svarbioms projekto veikloms vykdyti pasitelkdamas NVO, gali gauti papildomų balų paskutinės vertinimo proceso stadijos metu, t.y. strateginio vertinimo metu, kurį atliks programos Jungtinis stebėsenos komitetas.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad “Bendradarbiavimo per sieną veikloje, kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, dalyvaujančių NVO skaičius” yra vienas programos rodiklių. Todėl NVO įtraukimas 3 prioriteto projektuose gali būti vertinamas ir pagal kitą vertinimo kriterijų 1.2 “Projekto veiklos prisideda prie programos rezultatų ir produktų įgyvendinimo” (angl. The project activities contribute to the achievement of the Programme outputs and results).

Primename, jog į paskutinį, strateginio vertinimo, etapą pateks tik tie projektai, kurie kokybės vertinimo metu surinks ne mažiau kaip 65 balus.

Kaip parengti Partnerystės sutarties 1 priedą (Rodiklių paskirstymas), jeigu Partnerystės sutartis turi būti pasirašyta kaip galima greičiau, tačiau rodiklių pasiskirstymas tuo metu dar nebus žinomas?

Partnerystės sutarties 1 priedas gali būti užpildytas ir vėliau (jau pasirašius Partnerystės sutartį), kada tikslus rodiklių pasiskirstymas tarp partnerių jau bus žinomas. Tačiau bet kuriuo atveju Partnerystės sutartis ir visi jos priedai turi būti pateikti Jungtiniam sekretoriatui kartu su Paraiškos forma.

Paraiškos formos 19 priedas yra išverstas tik į lietuvių kalbą. Ar tai reiškia, kad jis yra taikomas tik paramos gavėjams iš Lietuvos?

Taip, paraiškos formos 19 priedas „Ištrauka iš žemės/nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos (planai vietų, kur planuojamos investicijos (darbai)” yra taikomas tik paramos gavėjams iš Lietuvos tuo atveju, jei tai nėra sudėtinė techninio projekto, pateikiamo kaip 15 priedas, dalis. 

 

Paraiškos formos 20 priede prašoma pateikti investicijų poveikio abipus sienos vertinimą, ką tai iš tiesų reiškia?

Paraiškos formos 20 priedas (angl. Copy of documentation related to proceeding in the field of the cross-border impact on the environment) taikomas tik paramos gavėjams iš Lenkijos, jeigu projektas turi reikšmingą abipus sienos poveikį aplinkai. Nacionaliniuose teisės aktuose tokiu atveju yra numatyta procedūra (pl. Ustawa z dnia 3 października 2008 r. o udostępnianiu informacji o środowisku i jego ochronie, udziale społeczeństwa w ochronie środowiska oraz o ocenach oddziaływania na środowisko), kuria reikia vadovautis.

Ar galimybių studija yra būtinas paraiškos formos priedas?

Programoje nėra reikalavimo prie paraiškos formos pridėti galimybių studiją. Jeigu tam tikro tipo projektui pagal nacionalinės teisės aktus galimybių studija nėra privaloma, nėra būtinybės nei rengti, nei pridėti ją prie paraiškos formos.

Kuo skiriasi paraiškos formos 10 ir 12 priedai? Kokia informacija turi būti šiuose prieduose?

Paraiškos formos 10 priedą “Copy of the decision on the environmental arrangements of the agreement for realisation of the project (for Polish beneficiaries)” turi pateikti paramos gavėjai iš Lenkijos, vadovaudamiesi nacionaliniais teisės aktais (pl. Ustawa z dnia 3 października 2008 r. o udostępnianiu informacji o środowisku i jego ochronie, udziale społeczeństwa w ochronie środowiska oraz o ocenach oddziaływania na środowisko) dėl projektų, kurie:

a) visada turi reikšmingą poveikį aplinkai;

b) gali turėti reikšmingo poveikio aplinkai.

Sąrašą projektų, kurie visada turi arba gali turėti reikšmingo poveikio aplinkai, galima rasti 2010 m. lapkričio 9 d. Ministrų tarybos nutarime dėl projektų, turinčių reikšmingo poveikio aplinkai (pl. Rozporządzenie Rady Ministrów z dnia 9 listopada 2010 r. w sprawie przedsięwzięć mogących znacząco oddziaływać na środowisko). Abiem atvejais (a) ir b) punktai) paramos gavėjai iš Lenkijos turi gauti sprendimą dėl aplinką veikiančių veiksmų iš institucijos, tiesiogiai susijusios su tam tikro tipo projektu (1. Regioninė aplinkos apsaugos direkcija, 2. Seniūnas, 3. Valstybinių miškų regioninė direkcija arba 4. Bendruomenės vadovas (viršaitis, meras ar miesto prezidentas). Jeigu projektas patenka pagal bet kurią iš aukščiau minėtų kriterijų a) ir b), sprendimas dėl aplinką veikiančių veiksmų turi būti gautas dar prieš gaunant statybos leidimą.

Antra vertus, paraiškos formos 12 priedas „Poveikio aplinkai vertinimas“ (pagal nacionalinius teisės aktus) paramos gavėjai iš Lenkijos turi pateikti projektams, kurie: 

a) visada turi reikšmingą poveikį aplinkai;

b) gali turėti reikšmingo poveikio aplinkai, jeigu įpareigojimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą nurodė tiesiogiai su sprendimu dėl aplinką veikiančių veiksmų susijusi institucija.

Įstatymas numato poveikio aplinkai vertinimo apimtį ir vertinimą atliekančią instituciją (pl. Ustawa z dnia 3 października 2008 r. o udostępnianiu informacji o środowisku i jego ochronie, udziale społeczeństwa w ochronie środowiska oraz o ocenach oddziaływania na środowisko). 

Kartu su 12 priedu, jeigu taikoma, paramos gavėjai turi užpildyti ir pateikti dokumentą, kurį galima rasti čia (redaguojama versija):

https://www.funduszeeuropejskie.gov.pl/media/10508/Wzor_czesci_srodowiskowej_krajowego_wniosku_o_dofinansowanie.rtf  

 

Ar paraiškos formos 17 priedas (techninio projekto patvirtinimas) yra taikomas tik Lietuvos paramos gavėjams ir kaip jis yra susijęs su 15 priedu (techninio projekto kopija)?

Taip, paraiškos formos 17 priedas (techninio projekto patvirtinimas) yra taikomas tik paramos gavėjams iš Lietuvos. Vadovaujantis taikomais Lietuvos teisės aktais (pvz. Statybų įstatymu, Statybų techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 ir kt.), techninio projekto patvirtinimas reiškia raštišką statytojo (užsakovo) pritarimą parengtam techniniam projektui.

paraiškos formos 15 priedas (techninio projekto kopija) yra taikomas tiek Lietuvos, tiek Lenkijos paramos gavėjams visais atvejais, kai projekte yra numatytos investicinės veiklos.

Techninio projekto patvirtinimas (17 priedas) turi būti parengtas tam techniniam projektui, kurį Lietuvos partneris pateikia kaip 15 priedą.

 

Kokia ekspertizė turima omenyje paraiškos formos 18 priede (techninio projekto ekspertizė)? Ar ji neturėtų būti įtraukta į techninę dokumentaciją/techninę projektą (paraiškos formos 15 priedas)?

18 priede minima ekspertizė reiškia statinio techninio projekto ekspertizės aktą taip, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Statybų techninis reglamentas STR 1.06.03:2002. Vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais statybas reglamentuojančiais teisės aktais, techninio projekto ekspertizė nėra techninio projekto dalis, todėl šis dokumentas turi būti pateiktas papildomai.

Lietuvos paramos gavėjai turi atkreipti dėmesį į tai, jog Interreg V-A LT-PL programos lėšos yra numatytos Lietuvos Valstybės investicijų programoje, todėl tuo atveju, kai patvirtinto projekto lėšomis planuojama vykdyti darbus, jiems yra keliami tokie reikalavimai, kaip ir objektams, įtrauktiems į Valstybės investicijų programą. 

 

Ankstesnėje programoje paramos gavėjai iš Lenkijos turėjo pildyti standartinę priedo 1A formą dėl poveikio aplinkai vertinimo ...

... (lenk. Załącznik Ia - formularz do wniosku o dofinansowanie w zakresie oceny oddziaływania na środowisko do Wytycznych w zakresie postępowania w sprawie oceny oddziaływania na środowisko dla przedsięwzięć współfinansowanych z krajowych lub regionalnych programów operacyjnych). Ar yra nauja šio priedo versija?

Paramos gavėjams iš Lenkijos reikia pildyti naują dokumentą (angl. Guidelines for documentation of environmental impact assessment for projects co-financed with national or regional operational programmes), patvirtintą Lenkijos Respublikos infrastruktūros ir plėtros ministerijos 2015 m. spalio 19 d. 

Naująją poveikio aplinkai priedo formą (redaguojama versija) galima rasti šiuo adresu: https://www.funduszeeuropejskie.gov.pl/media/10508/Wzor_czesci_srodowiskowej_krajowego_wniosku_o_dofinansowanie.rtf. 

Paramos gavėjai iš Lenkijos turi užpildyti ir pateikti šį dokumentą tik tuo atveju, jei pagal nacionalinius teisės aktus būtina pateikti paraiškos formos 12 priedą „Poveikio aplinkai vertinimas“ (angl. Environmental impact assessment).

Paraiškos formos 11 priedo (angl. Declaration of a body responsible for the monitoring of the Natura 2000 net areas) aktualią formą (redaguojama versija) galima rasti adresu:
https://www.funduszeeuropejskie.gov.pl/media/10510/Deklaracja_organu_odpowiedzialnego_za_monitorowanie_obszarow_Natura_2000.rtf

 

Ar būtina prie projekto paraiškos pridėti savivaldybės tarybos sprendimą dėl pritarimo projektui ir dalies finansavimo skyrimo (programos vadove, pridedamų priedų sąraše, tarybos sprendimas neminimas)?

Atkreipkite dėmesį į Programos vadovo 3.4.1 punkte esančią nuostatą: „SVARBU: planuojant biudžetą, paramos gavėjams patariama:

- kruopščiai įvertinti savo finansines galimybes ir įrodyti savo nuosavą įnašą. Tai reiškia, kad kartu su paraiškos forma  turi būti pateiktas dokumentas, įrodantis nuosavo įnašo skyrimą (pvz., paramos gavėjo vidinio finansinio plano, atspindinčio projekto veiklų finansavimui skirtas lėšas arba/ir asignavimų valdymo tarybos sprendimas gali būti pateikiami kaip priedas „Kiti priedai“).

 

Renginiai


Kovo 2024
P
A
T
K
Pn
Š
S
26
27
28
29
01
02
03
04
05
06
07
08
09
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31

Svarbūs renginiai